Vizitinės kortelės gamyba
Labiausiai paplitusios vizitinių kortelių gamybos technologijos yra šilkografija, skaitmeninė ir ofsetinė spauda. Kokybiškos vizitinės kortelės gamyba yra ilgas ir sudėtingas procesas, prasidedantis nuo užsakančio vizitinę kortelę pageidavimo suformulavimo ir toliau vyksta tam tikra eiga, kuri priklauso nuo pasirinkto spausdinimo būdo. Gamybos technologijos pasirinkimą lemia jos specifika.
Šilkografija – tai rankų darbo spauda. Jai būdinga aukšta kokybė, vidutiniai tiražai ir aukšta kaina. Jei renkamės spalvotą ar tekstūrinį popierių vizitinei kortelei, tai turime rinktis ir šią technologiją. Šilkografinė spauda – tai spauda ant beveik bet kokio paviršiaus. Su šia spauda galima išgauti įvairių efektų: dažų iškilumo, dažų blizgesio taip pat galima padaryti, kad efektas būtų toks pats, kaip ofsetinės spaudos. Verslo etiketo literatūroje įvardijama, kad solidi kortelė turi būti atspausdinta šilkografijos būdu
Skaitmeninei spaudai būdingi nedideli tiražai, maža kaina ir greitas atlikimas. Nors skaitmeninė spauda po truputį varžosi dėl kokybės su ofsetine spauda bei šilkografija, tačiau jos galimybės vis dar ribotos. Skaitmeninei spaudai tinka tik šviesus ir netekstūrinis popierius. Šios technologijos privalumas – maža savikaina ir operatyvumas. Paruošiamieji darbai čia labai nesudėtingi ir maketuotojui atlikus savo darbą tolimesni veiksmai primena spausdintuvo darbą, tik tiek, kad šis spausdintuvas yra daug didesnis ir greitesnis, nei įprastinis biuruose.
Ofsetinei spaudai būdinga aukšta kokybė, dideli tiražai ir maža savikaina. Tai automatizuotas procesas, kurio paruošiamiesiems darbams sugaištama daug laiko. Dėl šios priežasties neapsimoka spausdinti mažo tiražo.
Papildomų efektų vizitinei kortelei galima suteikti iškeliant firmos ženklą įspaudimo būdu arba dengiant tą ženklą auksine ar sidabrine folija. Pirmasis būdas vadinamas kongrevavimu, jis suteikia kortelei subtilumo. Dažniausiai iškeliamas tik popieriaus paviršius be dažo, nes pastarasis gali užgošti kongrevą. Labai įspūdingą derinį galima pasiekti iškeltą paviršių padengiant laku. Folijavimas reikalingas norint išgauti auksinį ar sidabrinį spindesį. Labai dažnai šiuo būdu įspaudžiamas valstybės herbas. Nedera šiomis technologijomis puošti ištisą kortelę, visų pirma, atrodo neskoningai, subtilumo nelieka, o beto, tai brangios technologijos, ypač pirmam užsakymui, kai reikia pagaminti individualią formą, tad jei keisis informacija – reikės naujos formos.
Vizitinės kortelės gaminamos įvairių dydžių, tačiau jos neturėtų būti didesnės nei 7x10 cm. Paminėtina, kad ambasadorių kortelės yra kiek didesnės - 14,8x10,5 cm. Pagal protokolo reikalavimus kortelės turėtų būti 6x9 cm., tačiau labiausiai paplitęs dydis yra 5x9 cm. Vizitinių kortelių dydis pasirenkamas atsižvelgiant į tai, kiek informacijos norim pateikti, taip pat į kitus veiksnius, nuo kurių priklauso kortelės naudojimas bei saugojimas. Beje, labiausiai paplitę vizitinių kortelių dėklai taip pat riboja vizitinės kortelės dydžio pasirinkimą (šiuo metu populiariausi, talpinantys 5x9 cm. dydžio korteles). Norintys nestandartinio dydžio turėtų nepamiršti, kad žmogus, gavęs tokią kortelę sunkiai ras, kur ją laikyti. Kita vertus išsiskirti galima pasirenkant ne tradicinę stačiakampio formą, o kortelę suapvalintais kampais.
Patartina korteles spausdinti ant standaus geros kokybės balto popieriaus, kuris gali turėti kreminį arba kitą spalvinį foną. Tačiau atsižvelgiant į verslo sritį, kortelės dabar esti nuo rožinės ar melsvos iki juodos spalvos, nors paprastai prabangios kortelės nėra spalvingos. Dažniausiai vizitinės kortelės spausdinamos ant 225 – 330 gsm. (balto arba spalvoto, matinio, blizgaus ar reljefinio) popieriaus.
Popieriaus reljefo įmantrumas ir kreidos sluoksnis lemia spaudos kokybę, tad renkantis popierių būtina konsultuotis su specialistais. Kitu atveju rezultatas gali nuvilti, nes pavyzdžiui dažą sugers nekreidinis popierius arba raidės sutrūkinės nuo per gilios tekstūros. Esant nestandartiniams sprendimams svarbus ir šrifto dydis bei paveiksliuko buvimas ar nebuvimas.
Tekstas spausdinamas paprastu klasikiniu juodos spalvos šriftu. Valstybės tarnautojams patartina turėti nespalvotas korteles. Verslininkams šie apribojimai švelnesni – jų kortelės gali būti nuo rožinės iki juodos spalvų. Naudojamų šriftų dydis yra nuo 7 iki 12 punktų. Didesni šriftai dažniausiai naudojami informacijai, į kurią ypač norima atkreipti dėmesį – pavardžių, vardų, firmos pavadinimo; mažesnio dydžio šriftai – pareigų, adresų, kompanijos veiklos – aprašymui. Kartais kortelės išpuošiamos įvairiais raštais, piešiniais (pvz., gali būti ir organizacijos ženklas ar paduodamų prekių ženklai ir pan.). Tačiau svarbiausia, kad vizitinė kortelė nebūtų kičas ar nevykusi karikatūra. Visokie primarginimai ir piešinukai solidumo vizitinei kortelei nesuteikia, o greičiau rodo prastą skonį. Taip pat reiktų atminti, jog kortelė su jos turėtojo nuotrauka puikiausiai tiktų pardavimo agentui, tačiau jokiu būdu ne generaliniam direktoriui.
Straipsnis paruoštas, remiantis šia literatūra (spausti)
Daugiau apie vizitinę kortelę galite paskaityti paspaudę žemiau esančias nuorodas:
TAISYKLINGŲ VIZITINIŲ KORTELIŲ TURINYS IR DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS KLAIDOS
